Vilniaus pokyčių mokyklos
Nuolatinio tobulinimo sistemos diegimas
Projekto pradžia – 2021 m. rugpjūčio 27 d.
Dešimt Vilniaus mokyklų priėmė iššūkį siekti spartesnės mokinių pažangos ir geresnės ugdymo kokybės. Jos įsitraukė į projektą „Vilniaus pokyčių mokyklos“, kurio tikslas – padėti mokykloms, remiantis duomenų analize, kryptingai planuoti ir įgyvendinti pokyčius.
Mokyklos pasirinko skirtingas tobulinimo kryptis: mokinių individualios pažangos, vertinimo ir įsivertinimo sistemų stiprinimą, mokytojų motyvacijos didinimą, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integraciją ir tėvų įsitraukimą į mokyklos gyvenimą.
Prieš prasidedant mokslo metams mokyklų komandos susitiko su projekto konsultantais – Mykolo Romerio universiteto dėstytojais. Susitikimuose aptarta, kaip, remiantis išsamia duomenų analize, nustatyti mokyklos tobulintinas sritis ir siekti realių pokyčių.
Nuo duomenų analizės – prie bendro tikslo
Į projektą įsitraukusi progimnazijos administracijos komanda susitiko su projekto konsultante, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja dr. Violeta Jegelevičiene. Buvo analizuojami mokyklos veiklos duomenys, aptariama jų svarba, naudojimo planuojant veiklą galimybės, nagrinėjami mokyklos dokumentai ir numatomos tolesnės projekto veiklos.
Mokyklos bendruomenė taip pat dalyvavo įvadiniame nuolatinio tobulinimo (angl. Continuous Improvement) seminare, kurį vedė ekspertė Marijke Broer. Jame nagrinėta nuolatinio tobulinimo samprata, sistemos lygmenys, jos taikymo galimybės ir reikšmė mokiniams bei mokytojams.
Direktorė Jurgita Zinkienė pristatė mokyklos patirtį ir pirmuosius nuolatinio tobulinimo elementus. Buvo pabrėžta, kad svarbiausia – susitelkti į bendrą tikslą, įtraukti mokytojus ir mokinius bei nuosekliai jo siekti mažais, bet kokybiškais žingsniais.
Nuolatinis tobulinimas klasės gyvenime
Nuolatinio tobulinimo metodika pradėta taikyti ir klasėse. Bendradarbiaudami su mokiniais klasių vadovai, pasitelkę „žuvies ašakos“ metodą, formulavo klasės misiją, kūrė bendrus susitarimus ir numatė, kaip bus stebima jų laikymosi sėkmė.
Klasėse atsirado stendai „Mes ir apie mus“. Juose atsispindėjo mokinių kurta klasės misija, susitarimai, bendras tikslas, jo įgyvendinimo stebėsena ir apdovanojimas. Mokiniai kartu su mokytojais kėlė konkrečius, trumpalaikius, pasiekiamus ir pamatuojamus tikslus, reguliariai aptarė jų įgyvendinimą.
Buvo susitarta dėl paprastų, papildomų išlaidų nereikalaujančių apdovanojimų, kurie leido klasei pasidžiaugti bendru pasiekimu ir patirti sėkmę drauge.
Svarbi mokymosi patirties dalis – mokyklos atstovų stažuotė Nyderlanduose. Joje dalyvavo direktorė Jurgita, pavaduotoja Simona ir mokytojos Beata bei Žilvija. Aplankytose pradinėse, pagrindinėje, profesinėje ir specialiojoje mokyklose buvo susipažinta su nuolatinio tobulinimo metodikos taikymo pavyzdžiais.
Mokinių individualios pažangos stebėjimas
Nuolatinio tobulinimo metodika padėjo mokyklos bendruomenei susitelkti į bendrą tikslą – gerinti mokinių raštingumą ir mokytis planuoti konkrečius žingsnius jam pasiekti.
Stebint mokinių raštingumo gebėjimus nustatyta teigiama rezultatų kaita: vienu laikotarpiu jie pagerėjo 5,5 proc., vėliau – dar 3 proc. Rašinio vidurkis pakilo nuo 6,56 iki 6,73 balo, t. y. 2,6 proc.
Klasės valandėlių metu mokiniai aptarė, kaip sekasi siekti bendro klasės tikslo, kas pavyko ir ką reikėtų daryti kitaip. Jie taip pat pildė individualios pažangos aplankus, kuriuose kaupė duomenis apie save ir savo mokymąsi. Šie aplankai tapo priemone stebėti asmeninę pažangą ir ją aptarti trišaliuose pokalbiuose su tėvais bei mokytojais.
Nuolatinis tobulinimas – kasdienės veiklos dalis
Mokinių pažangos stebėsena tapo nuosekliu mokyklos veiklos procesu. Metodinės grupės reguliariai renka ir analizuoja duomenis, stebi rezultatų kaitą ir ieško sprendimų, padedančių gerinti ugdymo kokybę.
Mokytojų metodinės grupės, klasės ir individualiai mokiniai kelia konkrečius tikslus. Klasėse veikia duomenų centrai „Mes ir apie mus“, kuriuose vizualiai fiksuojama klasės pažanga. Mokiniai asmeniniuose aplankuose stebi savo mokymosi rezultatus, vidurkius, įsitraukimą į pamokas ir kitus svarbius rodiklius.
Duomenys rodo, kad 5–8 klasių mokinių gebėjimai per pusmetį paauga 3,34 proc., o per metus – 6,53 proc. Reguliarus rezultatų stebėjimas padeda geriau suprasti mokinių mokymosi situaciją, pastebėti pokyčius ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus.
Pasiekus išsikeltą tikslą, klasė kartu pasidžiaugia rezultatu ir įgyvendina sutartą apdovanojimą. Jei tikslo pasiekti nepavyksta, mokiniai aptaria priežastis, svarsto, ką reikėtų keisti, ir prireikus išsikelia naują tikslą.
Kas padeda mums tobulėti?
Progimnazijos patirtis atskleidžia pagrindinius nuolatinio tobulinimo metodikos principus:
- Duomenimis grįsti sprendimai. Renkame ir analizuojame mokinių pasiekimų bei pažangos duomenis.
- Bendras tikslas. Klasė, mokinys ar metodinė grupė susitaria, kokio konkretaus pokyčio sieks.
- Maži ir pamatuojami žingsniai. Didelius tikslus skaidome į konkrečius, pasiekiamus veiksmus.
- Reguliarus stebėjimas. Nuolat aptariame pažangą ir vertiname, ar pasirinkti veiksmai duoda rezultatų.
- Mokinių įsitraukimas. Mokiniai dalyvauja kuriant klasės misiją, susitarimus, keliant tikslus ir vertinant pažangą.
- Vizualus pažangos fiksavimas. Naudojame klasės duomenų centrus „Mes ir apie mus“ bei individualios pažangos aplankus.
- Refleksija ir grįžtamasis ryšys. Analizuojame, kas pavyko, kas trukdė ir ką galime daryti kitaip.
- Sėkmės pripažinimas. Džiaugiamės pasiektais rezultatais ir bendrais laimėjimais.
- Bendradarbiavimas. Į tobulinimo procesą įtraukiame mokinius, mokytojus, tėvus ir administraciją.
Nuolatinis tobulinimas – tai ne vienkartinis projektas, o nuoseklus mokymosi ir augimo procesas. Jis padeda mūsų bendruomenei susitarti dėl svarbiausių tikslų, stebėti pažangą, mokytis iš patirties ir kartu kurti geresnę mokyklą.
