5-8 klasių meninių darbų paroda "Žvilgsnis, kuris..."

2026.10.09 d. vienas iš progimnazijos koridorių "atsimerkė" gausa naujų, spalvotų, skirtingų žvilgsnių - jį papuošė jungtinė 5-8 klasių mokinių meninių darbų paroda "Žvilgsnis, kuris...". Ekspozicijoje vietą surado kiekvieno mokinio nupieštas žvilgsnis, net pats mažiausias čia tapo svarbus ir reikalingas tarp visos žvilgsnių jūros. Tam, kad juos pamatytumėm, prieikime arčiau - žvilgsnis jūros bangos, akmens, medžio, vaiko, norinčio būti apkabintu, vienišo žmogaus, verkiančios Mamos, žvaigždės, meilės, svajonės, obels žiedo, audros, net tylos ar vėjo žvilgsnis -  kiekvienas savaip reikalingas, svarbus, matomas, ieškantis to, kas pastebės, pamatys, savo akimis susiras.

Ir kiek iš tiesų daug mūsų žvilgsniai gali, ar ne? Apkabinti. Užstoti. Atjausti. Išduoti paslaptį. Įsimylėti. Nusivilti. Pravirkti. Svajoti. Kalbėti. Ar net... įkvėpti gyventi. Tai gal - nepraeikime? Pro save. Pro vienas kitą. Juk kartais žmogus užauga didesniu pats už save vien dėl to, kad kažkas į jį pažvelgė taip, tarsi jis jau būtų galintis skristi...

O mes? Mes taip dažnai žiūrime, bet nematome. To, kas labai trapu, tikra, paprasta ir iš tiesų daug arčiau nei galvojame...

Ši paroda - neturi pabaigos, ji niekada nesibaigs, nes paskutinis žvilgsnis liko nenupieštas. Jis - to, kuris dabar žvelgia į visus šiuos žvilgsnius. Jis - Tavo...

Tad prieik arčiau.

Ir pažvelk.

Mes visi panašūs tuo, jog tik labai tyliai norime būti... pastebėtais.