Tarptautinio bakalaureato (TB) arba International Baccalaureate (IB) tikslas – suteikti aukštos kokybės, pasauliniu mastu pripažįstamą išsilavinimą, skatinantį mokinius tapti kritiškai mąstančiais, atvirais ir atsakingais pasaulio piliečiais. IB mokymo programos struktūra orientuota į mokinių asmeninį ir akademinį tobulėjimą, siekiant ugdyti visapusišką, į mokslą, kultūrą ir etinius principus orientuotą žmogų. Pagrindiniai TB tikslai:

1. Platus ir subalansuotas mokymo planas – TB mokiniai studijuoja įvairius dalykus, apimančius humanitarinius, gamtos mokslus, matematinius ir meninius aspektus, skatindami platų pasaulio suvokimą.
2. Kritiškas ir kūrybiškas mąstymas – TB ugdo mokinius mąstyti kritiškai ir kūrybiškai, analizuoti informaciją, vertinti ją įvairiais aspektais, spręsti problemas ir mokytis savarankiškai.
3. Tarpkultūrinis supratimas ir tolerancija – TB programa siekia ugdyti mokinius, gebančius suprasti ir gerbti skirtingas kultūras bei kalbas, formuodama pasaulinį, empatišką ir atvirą požiūrį.
4. Socialinė atsakomybė ir lyderystė – per veiklas, kaip CAS (Creativity, Activity, Service), mokiniai skatinami įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, tobulėti socialiai ir rūpintis kitais.
5. Aukšti akademiniai standartai – TB turi griežtą vertinimo sistemą, siekiančią skatinti mokinius siekti akademinių aukštumų ir pasiruošti tolesnėms studijoms universitetuose.

TB programos tikslas yra ne tik akademinis pasiruošimas, bet ir asmeninis mokinių ugdymas, siekiant sukurti aktyvius, sąmoningus ir atsakingus globalios visuomenės narius.

Tarptautinio bakalaureato (IB) istorija prasidėjo 1968 m. Šveicarijoje, kai grupė pedagogų, norėjusių sukurti tarptautiniu mastu pripažintą, aukštos kokybės ugdymo programą, įsteigė Tarptautinio bakalaureato organizaciją (IBO) Ženevoje. Šis judėjimas buvo atsakas į poreikį sukurti vieningą mokymo programą, kuri atitiktų įvairių šalių švietimo standartus ir suteiktų mokiniams galimybę lengviau pereiti iš vienos švietimo sistemos į kitą. Tai buvo ypač aktualu diplomatų, tarptautinių darbuotojų ir mobilias darbo vietas turinčių šeimų vaikams.

Pagrindiniai IB istorijos etapai:

1. Įkūrimas ir pirmasis IB diplomo programa (1968 m.) – pradinė IB diplomo programa buvo orientuota į vyresniųjų klasių mokinius (16–19 metų) ir suteikė tarptautiniu mastu pripažįstamą išsilavinimą. Pirmą kartą ši programa buvo išbandyta tarptautinėse mokyklose, kur mokėsi įvairių tautybių mokiniai.
2. Programos plėtra (1970–1980 m.) – IB diplomo programa sulaukė susidomėjimo, ir ją pradėjo taikyti įvairių pasaulio šalių mokyklos. Šiuo laikotarpiu buvo įdiegta griežta vertinimo sistema, kuri padėjo užtikrinti mokinių žinių kokybę ir įvertinimų patikimumą. IB pamažu pripažino vis daugiau universitetų visame pasaulyje.
3. Naujos programos: pradinės mokyklos (PYP) ir pagrindinės mokyklos (MYP) programos (1990–2000 m.) – siekiant sukurti tęstinį ir nuoseklų mokymo modelį, 1997 m. buvo sukurta Pradinio ugdymo programa (PYP, angl. Primary Years Programme) vaikams nuo 3 iki 12 metų, o 1994 m. įkurta Pagrindinio ugdymo programa (MYP, angl. Middle Years Programme) mokiniams nuo 11 iki 16 metų. Šios programos buvo skirtos visapusiškam vaikų ir jaunuolių ugdymui, apimančiam ne tik akademinius pasiekimus, bet ir socialinį-emocinį ugdymą bei vertybių formavimą.
4. Karjeros programa (2012 m.) – IB organizacija įsteigė Karjeros programą (CP, angl. Career-related Programme), skirtą 16–19 metų mokiniams, kurie nori gilintis į konkrečias profesines sritis. Tai suteikė galimybę mokiniams derinti akademinius ir profesinius įgūdžius, leidžiant geriau pasiruošti darbo rinkai arba specializuotoms studijoms.
5. IB plėtra ir globalizacija (nuo 2000 m. iki dabar) – IB tapo viena iš labiausiai pripažintų ir gerbiamų švietimo programų pasaulyje. Organizacija išaugo ir tapo stipriu švietimo tinklu, kuris apima tūkstančius mokyklų daugiau nei 150 šalių. IB toliau plečia savo veiklą, siekdama suteikti aukštos kokybės, pasaulinius standartus atitinkantį išsilavinimą.

Šiandien IB organizacija ne tik užtikrina aukštus akademinius standartus, bet ir stengiasi ugdyti mokinių atsakingumą, empatiją ir tarpkultūrinį supratimą, prisidedant prie taikios ir darnios globalios visuomenės kūrimo.T

IB mokinio profilis (IB Learner Profile) yra pagrindinių savybių rinkinys, kurį Tarptautinio bakalaureato programa siekia ugdyti visuose mokiniuose. Šios savybės sudaro vertybių ir įgūdžių sistemą, padedančią mokiniams tapti atsakingais, smalsiais ir socialiai aktyviais pasaulio piliečiais. IB mokinio profilis apima šias dešimt savybių:

1. Smalsus tyrėjas (Inquirer) – mokiniai yra smalsūs, mėgsta tyrinėti ir mokytis savarankiškai. Jie plėtoja gebėjimą užduoti klausimus, ieškoti informacijos ir gilinti žinias įvairiose srityse.
2. Išmanus žinovas (Knowledgeable) – mokiniai turi platų ir subalansuotą žinių pagrindą įvairiose srityse. Jie nagrinėja svarbias koncepcijas, idėjas ir klausimus, kurie prisideda prie gilesnio pasaulio suvokimo.
3. Mąstytojas (Thinker) – mokiniai geba logiškai ir kūrybiškai mąstyti. Jie analizuoja problemas ir ieško inovatyvių sprendimų, kritiškai vertindami galimus požiūrius ir pasekmes.
4. Geri komunikatoriai (Communicators) – mokiniai geba aiškiai ir įtaigiai perteikti savo mintis žodžiu, raštu ir kitomis formomis. Jie taip pat moka efektyviai bendrauti su žmonėmis iš įvairių kultūrų.
5. Principingi (Principled) – mokiniai vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo ir pagarbos principais. Jie atsakingi už savo veiksmus ir suvokia jų pasekmes.
6. Atviri (Open-minded) – mokiniai gerbia ir vertina kitų žmonių kultūras, vertybes ir nuomones. Jie yra pasiruošę išklausyti ir suprasti kitokius požiūrius, taip praturtindami savo pasaulėžiūrą.
7. Rūpestingi (Caring) – mokiniai yra empatiški, atjaučiantys ir atsakingi. Jie stengiasi daryti teigiamą įtaką savo bendruomenei ir aplinkai, vertina kitų gerovę.
8. Rizikuojantys (Risk-takers) – mokiniai yra drąsūs, jie nebijo iššūkių ir netikrumo. Jie išbando naujas veiklas, priima riziką ir mokosi iš nesėkmių, siekdami asmeninio tobulėjimo.
9. Subalansuoti (Balanced) – mokiniai siekia palaikyti pusiausvyrą tarp intelektualinio, fizinio ir emocinio gyvenimo aspektų, suprasdami jų svarbą asmeninei gerovei ir kitų žmonių gerovei.
10. Reflektuojantys (Reflective) – mokiniai giliai apmąsto savo patirtis ir geba įsivertinti savo stipriąsias bei tobulintinas puses. Jie siekia mokytis ir tobulėti, remdamiesi savo patirtimi bei išmoktomis pamokomis.

Šios savybės formuoja IB mokinio asmenybę ir padeda ugdyti gebėjimus, reikalingus ne tik akademinei sėkmei, bet ir asmeniniam bei socialiniam tobulėjimui.

IB filosofijos aštuoni pagrindiniai aspektai, kurie formuoja visą ugdymo programą ir jos tikslus, yra šie:

1. Mokinys yra mokymo centre. Šis aspektas reiškia, kad IB programoje didžiausias dėmesys skiriamas mokiniui ir jo asmeniniams poreikiams, interesams bei gebėjimams. Tai reiškia, kad mokymo procesas yra pritaikomas prie individualių mokinio poreikių, kad jis galėtų mokytis efektyviausiai. Mokytojai padeda mokiniui atrasti ir ugdyti savo stipriąsias savybes, kartu su juo formuoja asmeninius mokymosi tikslus ir vertina jo pažangą.
2. Patyrimu grįstas mokymas(is). Patirtinis mokymas skatina mokinius aktyviai įsitraukti į mokymosi procesą ir tiesiogiai patirti nagrinėjamus dalykus. Tai vyksta per praktinius eksperimentus, projektinę veiklą, grupinius užsiėmimus ir realaus pasaulio iššūkių sprendimą. Toks mokymas padeda mokiniams lengviau įsisavinti žinias ir suprasti, kaip jos pritaikomos realiame gyvenime.
3. Tarpdiscipliniškumas. IB programoje skatinamas tarpdisciplininis požiūris, kai mokiniai mokosi įvairių dalykų tarpusavio sąsajų ir kaip įvairių disciplinų žinios gali būti pritaikomos kartu sprendžiant kompleksines problemas. Pavyzdžiui, mokiniai gali tirti klimato kaitą per biologijos, geografijos, ekonomikos ir sociologijos prizmes, taip giliau suprasdami jos mastą ir poveikį. Tarpdiscipliniškumas skatina kritinį mąstymą ir holistinį problemų sprendimą.
4. Globalus mąstymas. Šis aspektas skatina mokinius suvokti, kad jie yra pasaulio dalis, turintys atsakomybę ir galimybę prisidėti prie globalių problemų sprendimo. Mokiniai yra skatinami suprasti globalius iššūkius, tokius kaip klimato kaita, skurdas, lyčių lygybė, ir nagrinėti, kaip jų asmeniniai veiksmai gali paveikti kitus. Taip ugdoma pagarba skirtingoms kultūroms, vertybėms ir įsitikinimams bei atsakingumas globaliai bendruomenei.
5. Konceptualus supratimas. Konceptualus supratimas reiškia, kad mokiniai siekia suvokti gilumines idėjas ir sąvokas, kurios jungia skirtingas temas ar disciplinas, užuot mokęsi tik faktų. Tai leidžia mokiniams pritaikyti įgytas žinias įvairiuose kontekstuose ir giliau suprasti pasaulį. Pavyzdžiui, mokiniai gali nagrinėti sąvokas, tokias kaip lygybė ar tvarumas, kurios gali būti taikomos tiek gamtos moksluose, tiek socialiniuose moksluose.
6. Į pokytį orientuotas mokymas(is). IB programoje skatinama mąstyti apie tai, kaip žinios ir įgūdžiai gali būti naudojami realiems pokyčiams pasiekti. Mokiniai mokomi, kad jų mokymasis turi galią daryti teigiamą įtaką jų aplinkai, bendruomenei ir pasauliui. Šis požiūris ugdo iniciatyvą ir skatina mokinius siekti socialinio, ekonominio ir aplinkos tvarumo.
7. Bendradarbiavimo ir bendruomenės svarba. Bendradarbiavimas yra pagrindinis mokymosi IB programoje aspektas. Mokiniai skatinami dirbti kartu, dalintis idėjomis ir spręsti problemas kaip komanda, taip ugdydami bendradarbiavimo, komunikacijos ir lyderystės įgūdžius. Be to, bendruomenės aspektas skatina mokinius įsitraukti į savo vietinę ir globalią bendruomenę per savanorišką veiklą ir socialines iniciatyvas, kas padeda ugdyti atsakomybės jausmą ir stiprina ryšius.
8. Holistinis mokymas(is). Holistinis požiūris reiškia, kad IB siekia ugdyti visą mokinio asmenybę: intelektualiai, socialiai, emociškai ir etiškai. Šis aspektas skatina ne tik akademinius gebėjimus, bet ir gyvenimiškus įgūdžius, tokius kaip emocinis intelektas, atsakomybė už savo veiksmus, etinis sąmoningumas. Holistinis mokymas siekia padėti mokiniams tapti visapusiškai išsilavinusiais ir sąmoningais individais, kurie ne tik puikiai išmano akademines žinias, bet ir geba priimti išmintingus, atsakingus sprendimus gyvenime.

Šie aspektai padeda IB programai formuoti ne tik akademinius mokinių pasiekimus, bet ir prisideda prie jų asmeninio ir socialinio augimo, skatinant juos tapti sąmoningais, atsakingais pasaulio piliečiais.

Tarptautinio Bakalaureato organizacija siūlo keturių pakopų ugdymo programas:

• pradinio ugdymo (IB Primary Years);
• pagrindinės mokyklos (IB Middle Years);
• diplomo (IB Diploma) programas;
• karjeros sertifikatą suteikianti vidurinio ugdymo programa (IB Career-related Certificate).

Vilniaus šv. Kristoforo progimnazija šiuo metu turi kandidato statusą pradinio ugdymo (PYP) programai, paraiška rengiama pagrindinės mokyklos programai (MYP). Kitos dvi programos yra skirtos gimnazinių klasių mokiniams.

Tarptautinio bakalaureato PYP (Pradinio ugdymo programa, angl. Primary Years Programme) yra skirta 3–12 metų vaikams ir siekia ugdyti juos kaip visapusiškas asmenybes, pasirengusias mokytis ir dalyvauti globalioje visuomenėje.

PYP programoje mokymas yra organizuotas pagal šešias didžiąsias temines tyrimo sritis, kurios apima platų ir globalų žinių spektrą. Šios sritys yra:

• kas mes esame (self-identity, kultūra, santykiai su kitais);
• kur mes esame vietiniame ir pasauliniame kontekste (istorija, geografija);
• kaip mes išreiškiame save (kūryba, kalba, tradicijos);
• kaip veikia pasaulis (moksliniai principai, technologijos);
• kaip mes organizuojame save (socialinės struktūros, įstatymai, ekonomika);
• kaip mes dalinamės planeta (aplinkosaugos ir ištekliai).

Šios 6 sritys atsispindi ir yra integruotos į 6 pagrindinius dėstomų dalykų blokus:

• gimtoji kalba;
• socialiniai mokslai;
• matematika;
• menai;
• gamtos mokslai;
• fizinis, socialinis ir asmeninis ugdymas.

Kiekvieno dalyko turinys paremtas nacionalinių ugdymo programų principais, Lietuvoje – ŠMSM ministro įsakymu patvirtintomis atnaujintomis pradinio ugdymo bendrosiomis programomis.

Filmukas, kuris pristato PYP:

Tarptautinio bakalaureato MYP (Vidurinio ugdymo programa, angl. Middle Years Programme) yra skirta 11–16 metų mokiniams. Jos pagrindinis tikslas – padėti jaunuoliams pereiti iš pradinio į aukštesnįjį mokymosi lygį, ugdyti jų kritinį mąstymą, tarpdisciplininį suvokimą ir socialinį atsakingumą.

MYP programa moko mokinius suvokti savo mokymosi ryšį su globaliu pasauliu. Yra šeši pagrindiniai globalūs kontekstai:

• identitetas ir santykiai (asmeninis ir socialinis identitetas),
• laikas, vieta ir erdvė (istorija, geografija),
• asmeninis ir kultūrinis išsireiškimas (kūryba, komunikacija),
• mokslo ir technologijų inovacijos (mokslas, technologijos poveikis),
• globalūs tvarumo klausimai (aplinka, ištekliai),
• lygios galimybės ir teisingumas (teisės, etika).

Šie kontekstai padeda mokiniams suvokti pasaulinius iššūkius, jų pritaikomumą įvairiose gyvenimo srityse ir savo asmeninį vaidmenį pasaulyje.

MYP (Vidurinio ugdymo programa) 6 globalūs kontekstai atsispindi per dėstomus mokomuosius dalykus, kurie lavina mokinių gebėjimus ir suteikia jiems platų žinių pagrindą. MYP mokiniai mokosi šių pagrindinių 8 dalykų grupių:

1. Kalba ir literatūra (Language and Literature). Šioje grupėje mokiniai gilinasi į gimtąją kalbą ir literatūrą. Jie ugdo savo rašymo, skaitymo, teksto analizės ir kritinio mąstymo gebėjimus, taip pat lavina išraiškos įgūdžius ir kūrybiškumą. Dėmesys skiriamas tiek literatūrai, tiek informaciniams ir argumentaciniams tekstams.
2. Antroji kalba (Language Acquisition). MYP skatina mokinius mokytis antrosios kalbos, kad lavintų daugiakalbystės gebėjimus. Mokiniai dažnai renkasi vieną iš užsienio kalbų, priklausomai nuo mokyklos pasiūlos ir mokinio lygio. Ši kalba gali būti prancūzų, ispanų, vokiečių arba kita. Antrosios kalbos mokymas ugdo kultūrinį sąmoningumą ir pasaulio suvokimą.
3. Asmenys ir visuomenės (Individuals and Societies). Ši grupė apima dalykus, susijusius su socialiniais mokslais, tokiais kaip istorija, geografija, ekonomika, sociologija ir politologija. Mokiniai tyrinėja, kaip visuomenė funkcionuoja, kokios yra įvairių istorinių įvykių priežastys ir padariniai bei kaip žmonės sprendžia dabartines pasaulines problemas.
4. Gamtos mokslai (Sciences). Gamtos mokslai apima biologiją, chemiją ir fiziką. Mokiniai mokosi mokslinio metodo, atlieka praktinius eksperimentus ir tyrimus, aiškinasi gamtos reiškinius bei technologijų poveikį aplinkai ir visuomenei. Mokslų integracija padeda mokiniams įgyti tvirtą pagrindą gamtos mokslų srityje.
5. Matematika (Mathematics). MYP matematika apima įvairias sritis, tokias kaip skaičiavimas, algebra, geometrija, statistika ir tikimybių teorija. Mokiniai mokosi logiškai mąstyti, spręsti problemas ir suvokti, kaip matematika yra taikoma realiame pasaulyje.
6. Menas (Arts). MYP meno dalykai gali apimti įvairias meno formas: vizualinį meną, muziką, teatrą, šokius ir kitus. Mokiniai ugdo savo kūrybinę išraišką, estetinį suvokimą ir savęs pažinimą per įvairias meno formas, o taip pat lavina techninius įgūdžius.
7. Fizinis lavinimas ir sveikata (Physical and Health Education). Ši dalykų grupė skatina fizinį aktyvumą, sveikatingumą ir psichologinį stabilumą. Mokiniai mokosi apie sveikos gyvensenos principus, atsakomybę už savo sveikatą ir lavina fizinius įgūdžius, tokius kaip ištvermė, lankstumas ir bendradarbiavimas.
8. Technologijos (Design). Technologijų dalykas moko mokinius problemų sprendimo per projektavimą ir kūrybą. Jie nagrinėja įvairius dizaino procesus, planuoja ir įgyvendina projektus, kurie gali būti susiję su grafiniais, inžineriniais ar skaitmeniniais dizainais. Taip ugdomi jų technologiniai ir analitiniai gebėjimai.

Be šių pagrindinių dalykų, mokiniai taip pat dalyvauja tarpdisciplininiuose projektuose ir programos reikalavimuose, tokiuose kaip asmeninis projektas (paskutiniais MYP metais), socialinė pilietinė veikla (Service as Action). Tai ugdo jų socialinius įgūdžius, atsakomybę ir visuomeninę sąmonę.

Kiekvieno dalyko turinys paremtas nacionalinių ugdymo programų principais, Lietuvoje – ŠMSM patvirtintomis bendrosiomis programomis ir mokymo programų reikalavimais.

Filmukas, kuris pristato MYP: