Mokinių pasiekimai mokykloje niekada nebūna statiški – jie visada kinta dėl įvairių priežasčių. Mes nuolat turime ne tik stebėti pokyčius, bet ir suprasti jų priežastis. Nuolatinė stebėsena leidžia greitai pamatyti rezultatų kaitą, išsiaiškinti, kas juos lemia.

Mūsų progimnazijoje kiekviena metodinė grupė kas du mėnesius renka duomenis ir stebi, kaip keičiasi rezultatai. Tai padeda geriau suprasti mokinių situaciją ir kartu ieškoti geriausių sprendimų.

Duomenų stebėsena rodo, kad 5-8 klasių mokinių gebėjimai per pusmetį paauga 3,34 proc., per metus 6,53 proc. Taigi nuolatinio tobulinimo sistema padeda mokiniams ne tik pasiekti geresnių akademinių rezultatų, bet ir skatina jų pasitikėjimą savimi bei mokymosi motyvaciją.

 

**************************************************************

Nuolatinio tobulėjimo sistema yra metodika, kurios pagrindinis tikslas  – siekti nuolatinių, nedidelių, bet tvarių pokyčių, kurie ilgainiui sukuria reikšmingą progresą. Šiemet tęsiame metodikos taikymą progimnazijoje.

Šių mokslo metų pradžioje  mokytojų metodinių grupių komandos, klasės ir kiekvienas mokinys asmeniškai išsikėlė tikslus. Klasės pasipuošė duomenų centrais „Mes ir apie mus“, kuriuose stebime klasės padarytą pažangą. Mokiniai fiksuoja duomenis savo asmeniniuose aplankuose (stebi vidurkius, įsitraukimą į pamokas ir kitą svarbią informaciją).

Visa tai  padeda nustatyti mūsų, kaip bendruomenės, vertybes, tikslus. Skatina nuolat įsivertinti ir gauti grįžtamąjį ryšį. Esame atviri pokyčiams ir lankstūs, nes nuolat bendradarbiaudami mokomės ir tobulėjame.

************************************************************************************************************************

Taikydami nuolatinio tobulėjimo metodiką gruodžio mėnesį mokiniai su  klasių vadovais įsivertino, ar pavyko įvykdyti išsikeltą klasės tikslą. Vieniems pavyko, kitiems galbūt ir nepasisekė.

Jeigu pavyko – smagiai pasidžiaugė ir gavo apdovanojimą: vieni žiūrėjo filmą, kiti į pramogų parką siausti ar žaisti boulingo keliavo. Įdomių, smagių kūrybinių veiklų  per pamokas ir po jų tikrai netrūko.

Jeigu tikslas nebuvo įgyvendintas, tuomet mokiniai aptarė priežastis, kodėl nepavyko, kaip reikėtų dar pasistengti, o gal visai vertėtų suformuluoti naują tikslą.

Šis įsivertinimo etapas mokiniams ir mokytojams padėjo gauti grįžtamąjį ryšį, kad galėtų nusimatyti tobulintinas sritis ir kryptingus veiksmus.