„FIZINIO UGDYMO PAMOKŲ KOKYBĖS TOBULINIMAS MOKYKLOJE“
Mūsų progimnazija, siekdama, kad mokyklose organizuojamas fizinis ugdymas būtų suteikiantis mokymosi patirtį, kuri įgalintų mokinius būti fiziškai aktyviais visą gyvenimą, kartu su penkiomis Vilniaus miesto progimnazijomis dalyvauja „Fizinio ugdymo pamokų kokybės tobulinimo mokykloje“ projekte. Projektą organizuoja Vilniaus švietimo pažangos centras.
Su projekte dalyvaujančių mokyklų komandomis planuojamos tikslinės diskusijos, mokymai, patyriminiai žygiai, konsultacijos ir kitos mokytojus įkvepiančios veiklos, kurios leistų pasiekti, kad mokyklose būtų išplėtota fizinio ugdymo pamokų įvairovė: pasiūlomos alternatyvios veiklos, panaudojamos įvairios ugdymo aplinkos, taikomi šiuolaikiški ugdymo metodai ir principai, į pamokas kviečiami žymūs sportininkai ir kiti svečiai. Su konsultantų pagalba bus rengiami ir įgyvendinami mokyklų fizinio ugdymo veiklų planai.
Projekto veiklų pradžia – 2021 m. rugpjūčio mėn., projekto pabaiga – 2022 m. gruodžio mėn.
2021-10-07
Vyko įvadinis projekte „Fizinio ugdymo pamokų kokybės tobulinimas mokykloje“ dalyvaujančių mokyklų komandų susitikimas. Jį pradėjo Vilniaus švietimo pažangos centro direktorė Unė Kaunaitė, mokytojų komandoms linkėdama būti tais, kurių geroji patirtis ir sėkmė įkvėps kitus Vilniaus miesto dalykininkus ieškoti bendrystės ir pamokų kokybės pokyčių siekti drauge.
Susitikimo metu projekto vadovė Asta Morkūnienė šešioms projekte dalyvauti atrinktoms mokyklų komandoms pristatė projekto veiklas. Su projekte dalyvaujančių mokyklų komandomis planuojamos tikslinės diskusijos, mokymai, konsultacijos ir kitos mokytojus įkvepiančios veiklos, kurios leistų pasiekti, kad mokyklose būtų išplėtota fizinio ugdymo pamokų įvairovė: pasiūlomos alternatyvios veiklos, panaudojamos įvairios ugdymo aplinkos, taikomi šiuolaikiški ugdymo metodai ir principai, į pamokas kviečiami žymūs sportininkai ir kiti svečiai. „Tai yra mūsų visų projektas. Būkime jo šeimininkais, kurkime jį drauge ir jauskime prasmę“ – baigdama projekto pristatymą sakė Asta.
Mokyklų komandos visą popietę trukusiame susitikime diskutavo ir tarėsi, kokias aktualias temas norėtų aptarti, pagilinti žinias, pasidalinti patirtimis, ieškoti praktinių sprendimų viso projekto metu. Komandos sudarė ilgoką temų sąrašą. Džiugina, kad mokytojai yra smalsūs ir nusiteikę žygiuoti pirmyn.
2021-10-18
Projekto „Fizinio ugdymo pamokų kokybės tobulinimas mokykloje“ praktinis seminaras apie patirtinio ugdymo lauke galimybes
Projekte dalyvaujančių mokyklų fizinio ugdymo ir pradinių klasių mokytojai išbandė patyriminę veiklą „Miesto nuotykiai“, susipažino su patirtinio ugdymo lauke (outdoors) kitomis formomis, aiškinosi patirtinio ugdymo metodo esminius principus.
2021-10-20
Mokymai apie refleksiją
Pagrindinis mokymų tikslas – kartu įsigilinti į refleksijos kaip ugdymo įrankio principus, žingsnius, formas (metodus) ir geras praktikas. Refleksija aktualiausia patirtiniam ugdymui, bet taikoma tikrai daug plačiau. Ugdymas naudojant refleksiją yra interaktyvesnis, įdomesnis ir naudingesnis.
Mokytojai aptarė:
Ką refleksija iš tikrųjų reiškia? Sąvoka ir pagrindinės dalys. Refleksijos turinys ir formos skirtingų ugdymo filosofijų požiūriu. Klausimų refleksijai nuoseklumas ir formulavimas. Pagrindinės refleksijos formos.
Praktiniai refleksijos sunkumai ir ką su jais daryti? Refleksijos „pagyvinimas“ ir gilinimas. Refleksijos sritys iš fizinio ugdymo perspektyvos. Praktinės situacijos.
2021-11-10
Mokyklų komandos dalyvavo diskusijoje „Kas yra gera pamoka ir gera mokykla?“
Ką reiškia gera mokykla? Visų pirma, tai mokykla, kurioje vyrauja sveika psichoemocinė būklė bei aukšta bendruomenės kultūra, kuri remiasi tarpusavio pagarba ir pasitikėjimu. Šioje mokykloje taikomas individualizuotas mokymasis, t.y. atsižvelgiant į kiekvieno mokinio stiprybes ir unikalumą, siekiama atliepti kiekvieno vaiko poreikius. Svarbus patyriminis, įtraukusis mokymasis, mokiniai skatinami atrasti ir pažinti savo interesų kryptis, mokytis savomis jėgomis ir savu tempu. Mokykloje taip pat skatinamas demokratiškumas, o iškelti problemą ar pasiūlyti sprendimą gali kiekvienas jos narys.
2021-12-09
Naujos patirtys fizinio ugdymo mokytojams – apie fizinio aktyvumo skatinimą mokykloje ir technologijų pritaikymą ugdyme
Lietuvos sporto universiteto doc. dr. Renata Rutkauskaitė mokytojams papasakojo apie fizinį raštingumą, apie tai, kokią įtaką mokinių fiziniam aktyvumui daro ar gali daryti mokyklų aplinkos. Mokytojai sužinojo, jog mokinių dalyvavimas fizinėje veikloje gali pagerinti mokymosi, matematinio raštingumo rezultatus, tačiau tam, kad vaikai įsitrauktų į fizinę veiklą, svarbu atsižvelgti ir į mokyklos fizinės aplinkos bei įrangos organizavimą. Fiziniam aktyvumui pritaikyta erdvė turi būti įtrauki, įgalinanti, funkcionali ir motyvuojanti. Tokio tipo erdvę sudaro tiek vidaus, tiek išorės mokyklos aplinka – net ir kiemo dizainas daro didelę įtaką skirtingoms fizinio aktyvumo galimybėms.
Mokytojams pristatytos JAV specialistų paruoštos rekomendacijos mokyklos fizinio ugdymo erdvėms, kalbėta apie aktyvias mokyklos idėjas, kurios skatina inicijuoti fizinę mokinių veiklą prieš pamokas, pamokose ir po pamokų. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog nuolatinis fizinis aktyvumas mokykloje (pavyzdžiui, mankštinimasis pertraukų metu), gerina mokinių mokymosi pasiekimus, atmintį, dėmesio sutelkimą.
Seminaras apie technologijų pritaikymą fizinio ugdymo pamokose vyko Lietuvos sporto universitete, kuriame projekto dalyviai turėjo galimybę ne tik įgyti teorinių žinių, bet ir praktiškai išbandyti inovatyvias technologijas, taikomas fiziniame ugdyme. Įkvėpti naujų patirčių, mokytojai susidomėjo ir universiteto biblioteka bei galimybe įsigyti pačią naujausią literatūrą.
Nors iki šiol žinoma, jog technologijų vystymasis skatina fizinį pasyvumą, tačiau kartu tai turi ir didelį potencialą pagerinti fizinį ugdymą. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog skaitmeninių priemonių panaudojimas fizinės veiklos metu teigiamai veikia mokinių susidomėjimą sportine veikla, mokymosi efektą, suteikia didesnį patogumą. Antrojo seminaro metu lektorė mokytojams akcentavo naujausias fizinio ugdymo technologijas, kurias sudaro video analizė, išmaniosios programėlės, skaitmeniniu būdu pateiktas vaizdinis turinys, virtualios klasės, žaidimų sistemos, monitoriai ir sekimo prietaisai bei išmanieji laikrodžiai.
Mokytojai susipažino su išmaniosiomis programėlėmis, judėjimo analizės sistemomis, širdies darbo, aktyvumo monitoriais, virtualios realybės akiniais ir kitomis moderniųjų technologijų priemonėmis, pritaikytomis fiziniam ugdymui. Kartu su lektore aptarti ir technologijų naudojimo fiziniame ugdyme iššūkiai.
2022-02-28
Fizinio ugdymo mokytojai dalyvavo seminare apie raidos sutrikimą turinčių vaikų fizinius gebėjimus ir jų vertinimą
Mokytojai dalyvavo seminare apie autizmo spektro ir aspergerio sutrikimą turinčių vaikų fizinius gebėjimus ir jų vertinimą. Įžvalgomis šiomis temomis su mokytojais dalinosi Vytauto Didžiojo universiteto dr. Eglė Kemerytė-Ivanauskienė.
Seminarą lektorė pradėjo nuo priminimo apie mokyklų laukiančius pokyčius, kuomet nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalios priimtos Švietimo įstatymo pataisos ir nebeliks teisinių kliūčių negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams mokytis kartu su visais. Lektorės paklausti, mokytojai dalinosi savo mintimis, su kokiais iššūkiais tikisi susidurti dirbant su raidos sutrikimą turinčiais mokiniais. Mokytojai neslėpė nerimo dėl galimo neetiško ir agresyvaus vaiko elgesio, streso susidurti su kintančiomis vaiko emocijomis, kantrybės ir dėmesingumo stoka.
Lektorė pristatė pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, anot kurių, per paskutinįjį dešimtmetį autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų skaičius augo visame pasaulyje. Ne išimtis augantys Lietuvos rodikliai. Jau nuo pat ankstyvųjų dienų, vaikams būdingas tam tikras elgesys, leidžiantis įtarti pirmuosius autizmo požymius – tai perdėtas jautrumas, prisirišimas prie tam tikrų daiktų, griežtas kasdienės rutinos laikymasis, kalbos sutrikimai, greita emocijų kaita, atsiskyrimas nuo aplinkinių ir kt. Lektorė akcentavo, jog autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma.
Pasak ekspertės, net 40 proc. žmonių su lengvais autizmo spektro sutrikimais turi reikiamas kognityvines funkcijas mokytis. Ypač paplitęs autistinis vystymosi sutrikimas – tai aspergerio sindromas. Šį sindromą turintys vaikai dažniausiai turi problemų bendraujant, nesugeba suprasti kūno kalbos, jiems būdinga domėtis itin siaura sritimi, pomėgiais. Aspergerio sindromas labiau pasireiškia berniukams, tačiau būdingas ir mergaitėms. Nors šie mokiniai turi bendravimo problemų, tačiau neretai perdėtai siekia tobulumo, žinių, sąžiningumo. Tokiems vaikams būdinga bendrauti tik su vienu asmeniu, jiems sunkiai suprantamos kitų žmonių emocijos.
Lektorė pasidalino, ką svarbu žinoti fizinio ugdymo mokytojams dirbant su autizmo spektro ir aspergerio sindromą turinčiais vaikais – dauguma jų jautrūs prisilietimui, garsams, yra nerangūs sportuodami, neretai nerodo jausmų, jiems trūksta empatijos, sunkiai atpažįsta teigiamas emocijas. Mokymosi procese svarbus aiškios ir pastovios dienotvarkės laikymasis.
Elgdamiesi netinkamai, dažniausiai autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai nori kažką pasakyti – svarbu mokėti tai atpažinti. Jeigu vaikas neklauso, neatlieka nurodytos užduoties, greičiausiai mėgina parodyti dėmesio trūkumą – jį užvaldžiusi nežinomybė, nesėkmės baimė. Dėl per didelio streso, netikėtai vaikas gali pradėti daryti tai, kas jį ramina (niuniuoti, atsitraukti ir t.t.). Šie vaikai turi baimę pasakyti, kai jiems kas nors nesiseka, jaučiamas per didelis krūvis ar įtampa. Situacija bandoma suvaldyti tokiais veiksmais, kurie jiems tuo metu atrodo tinkamiausi.
Aspergerio sindromą turintys vaikai mažiau įsilieja į komandinius žaidimus – jie gali nespėti sekti greitų judesių, koordinacijos. Vaikams svarbios aiškios ir trumpos instrukcijos, nurodymai, ką turi padaryti užduoties metu (nei aiškinimas, ko neturėtų), bendraujant svarbu sulaukti atsakymo, o jei reikalinga, pasitelkiamos vizualios priemonės užduoties paaiškinimui. Aspergerio sindromą turintys vaikai nemoka pralaimėti, todėl svarbūs mokytojo motyvaciniai, paskatinantys žodžiai, pagyrimas net ir už menkiausius pasiekimus.
Seminaro metu mokytojai aiškinosi, kaip autizmo spektro sutrikimus turinčių vaikų motorinė veikla atsilieka nuo bendraamžių, kaip atrodo smegenų aktyvacijos skirtumai, dėl kurių atsiranda anksčiau minėti sutrikimai.
Lektorė akcentavo, jog iki šiol nėra sukurtos priemonės, kurios padėtų nuosekliai didinti vaikų fizines galimybes. Nėra nustatyta ir tai, kaip vertinti autizmo spektro sutrikimus turinčių vaikų fizinius gebėjimus bendrojo ugdymo mokyklų fizinio ugdymo pamokose. Dirbant su sutrikimą turinčiais vaikais, rekomenduojami ėjimo, šokimo, žemo intensyvumo pratimai, tačiau visuomet svarbus ramus ir lėtas pratimų atlikimas. Ankstyvajame amžiuje rekomenduojami pratimai su kamuoliais, ėjimas linijomis, daikto įmetimas į dėžutę. Komandiniai žaidimai šiems vaikams sukelia sensorinę stimuliaciją, todėl iš pradžių reikalinga suteikti pagalbą formuojant vaiko judesio įgūdį, o tik išmokus leisti mokiniui prisijungti į komandinį darbą. Per daug sudėtingos užduotys gali sukelti agresiją, mažina motyvaciją.